Vibe coding

Vibe coding (liet. laisvai – „programavimas pagal nuojautą“) – programų kūrimo būdas, kai žmogus paprasta kalba aprašo, ko nori, o DI agentas parašo, paleidžia ir taiso kodą. Kūrėjas vertina rezultatą ekrane, o ne kodo eilutes: jei kažkas neveikia, jis įklijuoja klaidos pranešimą ir prašo pataisyti. Taip per kelias valandas galima pasidaryti veikiantį prototipą, vidinį įrankį ar nukreipimo puslapį, bet už saugumą, duomenis ir ilgalaikę priežiūrą atsakomybė lieka žmogui.

Kas sugalvojo terminą vibe coding

Terminą 2025 m. vasario 2 d. paskelbė dirbtinio intelekto tyrėjas Andrej Karpathy, buvęs OpenAI bendraįkūrėjas ir Tesla DI vadovas, savo įraše socialiniame tinkle X. Jis aprašė naują kodavimo būdą, kai „visiškai pasiduodi pojūčiui ir pamiršti, kad kodas apskritai egzistuoja“: diktuoja užduotis balsu, visada spaudžia „Accept All“, neskaito pakeitimų (angl. diffs), o klaidas tiesiog įklijuoja atgal modeliui. Svarbi detalė, kurią dažnai praleidžia perpasakotojai: pats autorius rašė, kad toks būdas „nėra blogas vienkartiniams savaitgalio projektams“. Kitaip tariant, originalus apibrėžimas iš karto nubrėžė ribą – tai ne būdas kurti kritines sistemas.

Per metus terminas išplito už programuotojų bendruomenės ribų. 2025 m. lapkričio 6 d. Collins žodynas „vibe coding“ paskelbė 2025 metų žodžiu ir apibrėžė jį kaip programinės įrangos kūrimą, kai natūrali kalba dirbtinio intelekto pagalba paverčiama kompiuteriniu kodu.

Kaip veikia vibe coding: ciklas žingsnis po žingsnio

1. Užduotis paprasta kalba. Rašote promptą: „Sukurk puslapį, kuriame klientas įveda užsakymo numerį ir mato siuntos būseną.“
2. Agentas planuoja ir rašo kodą. Didysis kalbos modelis sukuria failų struktūrą, pasirenka biblioteką (dažnai React ar Next.js), parašo komponentus ir duomenų bazės schemą.
3. Paleidimas ir peržiūra. Įrankis paleidžia programą naršyklėje ar terminale, o jūs žiūrite, ar ji daro tai, ko reikėjo.
4. Klaidos grąžinamos modeliui. Klaidos pranešimas ar ekrano nuotrauka įklijuojama į pokalbį, agentas taiso.
5. Kartojama, kol „atrodo gerai“. Čia ir slypi esmė bei rizika: sprendimas priimamas pagal matomą rezultatą, o ne pagal kodo kokybę.

Kiekvienas ciklas sunaudoja žetonų: agentas skaito projekto failus, klaidų žurnalus ir savo ankstesnius atsakymus. Todėl dauguma įrankių parduodami ne tik kaip mėnesio planas, bet ir su naudojimo limitais, kreditais ar papildomu mokesčiu už brangesnius modelius. Agentai prie išorinių sistemų (duomenų bazės, GitHub, dizaino failų) vis dažniau jungiasi per MCP protokolą.

Vibe coding įrankiai: dvi pagrindinės grupės

Kodo redaktoriai ir terminalo agentai skirti žmonėms, kurie bent kiek supranta kodą: projektas lieka jūsų kompiuteryje ar GitHub saugykloje, matote kiekvieną pakeitimą ir galite jį atmesti. Čia priklauso Cursor (kodo redaktorius su DI agentu), Claude Code (Anthropic agentas terminale ir programavimo aplinkose) ir GitHub Copilot (DI padėjėjas ir kodavimo agentas GitHub ekosistemoje).

Naršyklės kūrėjai (angl. app builders) skirti žmonėms be programavimo patirties: viskas vyksta naršyklėje, įrankis pats talpina programą ir dažnai prijungia duomenų bazę bei prisijungimą. Tai Lovable, Bolt, Replit ir v0 (Vercel). Jie greičiausiai duoda matomą rezultatą, bet kodas ir infrastruktūra dažnai pririšti prie platformos.

Kiek kainuoja vibe coding įrankiai 2026 m.

Kainos – iš oficialių kainoraščių, patikrintos 2026-10-13, mėnesio kaina be PVM. Eurai perskaičiuoti pagal ECB kursą 2026-10-12 (1 EUR = 1,1181 USD) ir suapvalinti.

Svarbiausia lentelės pamoka: mėnesio kaina – tik pradžia. Beveik visi įrankiai turi kreditų ar naudojimo limitus, o didesniame projekte agentas vienu metu skaito daug failų, todėl limitai baigiasi greičiau nei tikimasi. Jei komanda kuria savo agentą ar automatizaciją per DI API, mokama už žetonus pagal modelio kainoraštį – palyginimą rasite DI kainų įrankyje, o naujausių modelių apžvalgas – skiltyje Nauji DI modeliai.

Vibe coding, DI padėjėjas ir tradicinis kūrimas: kuo skiriasi

Praktikoje riba nėra griežta. Tas pats Claude Code ar Cursor gali būti naudojamas ir „vibe“ režimu, ir drausmingai – su planu, testais ir kiekvieno pakeitimo peržiūra. Skirtumą lemia ne įrankis, o tai, ar kas nors supranta ir patikrina, kas parašyta.

Ką rodo tyrimai: greitis ir kodo saugumas

METR, 2025 m. liepos 10 d. Tyrimų organizacija METR atliko atsitiktinių imčių kontroliuojamą tyrimą su 16 patyrusių atvirojo kodo kūrėjų, kurie atliko 246 užduotis savo pačių projektuose. Su DI įrankiais (daugiausia Cursor Pro su Claude 3.5 / 3.7 Sonnet) užduotys užtruko 19 % ilgiau nei be jų. Įdomiausia – suvokimo spraga: prieš tyrimą kūrėjai tikėjosi 24 % pagreitėjimo, o po jo vis dar manė, kad DI juos pagreitino 20 %. Išvada verslui: subjektyvus „jaučiasi greičiau“ nėra matavimas. Tyrimas taikomas patyrusiems žmonėms gerai pažįstamuose dideliuose projektuose – naujame mažame projekte ar žmogui be patirties rezultatas gali būti kitoks.

Veracode, 2025 m. liepos 30 d. Saugumo bendrovė Veracode išbandė daugiau nei 100 didžiųjų kalbos modelių, kurie rašė kodą Java, Python, C# ir JavaScript kalbomis. 45 % sugeneruoto kodo pavyzdžių neišlaikė saugumo testų ir turėjo OWASP Top 10 sąrašo pažeidžiamumų. Blogiausiai sekėsi Java (72 % nesėkmių), Python – 38 %, JavaScript – 43 %, C# – 45 %. Apsaugos nuo tarpsvetainio skriptų vykdymo (XSS, CWE-80) modeliai neįdiegė 86 % atvejų. Ataskaitos autoriai pažymi, kad naujesni ir didesni modeliai rašė funkcionaliai teisingesnį, bet ne saugesnį kodą.

Abu tyrimai rodo tą patį: DI kodas dažnai veikia, bet „veikia“ ir „saugus bei prižiūrimas“ yra skirtingi dalykai. Vibe coding režime, kai kodo niekas neskaito, šie trūkumai lieka nepastebėti iki pirmo incidento.

Kada vibe coding tinka verslui

• Idėjos patikra prieš investiciją. Prieš užsakant sistemą už kelis tūkstančius eurų, savininkas per savaitgalį pasidaro spustelėjamą prototipą ir parodo jį klientams ar komandai.
• Vidiniai įrankiai be asmens duomenų. Kainų palyginimo lentelė, sandėlio etikečių generatorius, skaičiavimai iš CSV failo, kurie veikia tik jūsų kompiuteryje.
• Vienkartiniai nukreipimo puslapiai ir maketai. Kampanijos puslapio idėja dizaineriui ar programuotojui – kaip gyvas užduoties aprašas.
• Užduoties aprašas programuotojui. Veikiantis prototipas dažnai aiškiau nei 20 puslapių specifikacija ir sutrumpina derinimą.

Kada vibe coding netinka

• Mokėjimai ir pinigų srautai. Mokėjimų integracija, grąžinimai, sąskaitų numeracija ir užsakymų būsenos turi būti patikrinti žmogaus, suprantančio, ką daro kodas.
• Asmens duomenys. Kai programa saugo klientų vardus, el. paštus, adresus ar sveikatos informaciją, taikomas BDAR: duomenų apsauga turi būti numatyta jau projektuojant (25 str.), o saugumo priemonės – atitikti riziką (32 str.). „DI taip parašė“ nėra argumentas patikrinimo metu.
• Prisijungimai ir teisės. Autentifikacija, slaptažodžių atkūrimas, administravimo teisės – klasikinės vietos, kur sugeneruotas kodas atrodo veikiantis, bet leidžia matyti kitų vartotojų duomenis.
• Ilgalaikė pagrindinė sistema. El. parduotuvės, rezervacijų ar CRM branduolys, kurį kas mėnesį keisite ir plėsite ateinančius 3–5 metus.

Kas nutinka su palaikymu po pusės metų

Dažniausia vibe coding projekto problema atsiranda ne pirmą savaitę, o po kelių mėnesių. Kodas išauga, agentas nebeprisimena ankstesnių sprendimų, kiekvienas naujas pakeitimas sugadina ką nors kita. Naršyklės kūrėjo platformoje programa gali priklausyti nuo jos duomenų bazės, autentifikacijos ir talpinimo, todėl išsikelti ją kitur – atskiras projektas. Bibliotekų versijos sensta, atsiranda saugumo pataisų, kurias kažkas turi įdiegti.

Kad prototipas galėtų tapti tikra sistema, nuo pirmos dienos verta: (1) laikyti kodą savo GitHub saugykloje, o ne tik platformoje; (2) prašyti agento rašyti testus ir README failą; (3) neleisti slaptų raktų kode – tik aplinkos kintamuosiuose; (4) prieš paleidžiant viešai užsakyti nepriklausomą kodo ir saugumo peržiūrą. Jei sistema tampa svarbi verslui, ją verta perduoti nuolatinei priežiūrai, kur atnaujinimai, atsarginės kopijos ir stebėsena yra kieno nors atsakomybė, arba perrašyti kaip įprastą projektą per svetainių kūrimo procesą.

Kaip pradėti vibe coding saugiai: 6 taisyklės

1. Pradėkite nuo aprašo, ne nuo kodo. Pusė puslapio: kas naudos, kokius duomenis, ko programa neturi daryti.
2. Naudokite netikrus duomenis. Kol programa neperžiūrėta, jokių tikrų klientų sąrašų.
3. Dirbkite mažais žingsniais. Vienas promptas – vienas pakeitimas; po kiekvieno veikiančio žingsnio išsaugokite versiją.
4. Skaitykite bent pakeitimų santrauką. Paprašykite agento paaiškinti, ką pakeitė ir kodėl – lietuviškai, paprastai.
5. Nustatykite biudžeto ribą. Kreditų limitas ar išlaidų perspėjimas apsaugo nuo agentų ciklų, kurie sudegina mėnesio kreditus per vakarą.
6. Prieš paleidžiant viešai – peržiūra. Bent automatinis saugumo skenavimas ir žmogaus patikra prisijungimų, mokėjimų ir duomenų vietose.

Lietuvoje vibe coding įrankiai prieinami be apribojimų, o jų sąsaja ir agentai supranta lietuviškus promptus, tačiau paslaugų teikėjai yra už ES ribų (dažniausiai JAV), todėl kainos nurodomos doleriais, o įmonė turi įvertinti PVM apskaitą perkant paslaugas iš užsienio – apie tai acs.lt žinyne. Jei programa tvarko asmens duomenis, taikomas BDAR (Reglamentas (ES) 2016/679), o priežiūrą Lietuvoje vykdo Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI); įkeliant klientų duomenis į DI įrankį verta patikrinti, kur jie apdorojami ir ar sudaryta duomenų tvarkymo sutartis. Jei vibe coding būdu sukurta programa priima sprendimus apie žmones (pvz., atrenka kandidatus), svarbūs ES DI akto (Reglamentas (ES) 2024/1689) reikalavimai; Lietuvoje DI akto rinkos priežiūrą vykdo Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). El. parduotuvėms papildomai galioja Europos prieinamumo akto (Direktyva (ES) 2019/882) reikalavimai, taikomi nuo 2025 m. birželio 28 d. – sugeneruotos formos ir mygtukai dažnai jų neatitinka be atskiros patikros.