MCP (Model Context Protocol)

MCP (angl. Model Context Protocol) – atviras protokolas, kuris standartizuoja, kaip DI programos jungiasi prie išorinių duomenų šaltinių ir įrankių: failų, duomenų bazių, CRM, el. parduotuvės, kalendoriaus. Vietoj atskiros integracijos kiekvienam modelio ir sistemos deriniui sistema vieną kartą aprašoma kaip MCP serveris, ir prie jos gali jungtis bet kuri MCP palaikanti programa – Claude, ChatGPT, programavimo aplinkos ar n8n agentas. Dažnai MCP lyginamas su USB-C jungtimi DI pasauliui.

Kas sukūrė MCP ir kas jį valdo

MCP paskelbė Anthropic 2024 m. lapkričio 25 d. kaip atvirą standartą su specifikacija ir SDK. 2025 m. gruodžio 9 d. Anthropic perdavė MCP Agentic AI Foundation (AAIF) – Linux Foundation fondui, kurį kartu įkūrė Anthropic, Block ir OpenAI, palaikant Google, Microsoft, AWS, Cloudflare ir Bloomberg. Taigi MCP šiandien – neutralus, tiekėjų bendrai valdomas standartas, ne vienos bendrovės produktas. Naujausia specifikacijos versija 2026-10-13 yra 2026-07-28.

Kaip veikia MCP: priegloba, klientas, serveris

• Priegloba (angl. host) – DI programa, kurioje dirba vartotojas ar agentas: pokalbių programa, programavimo aplinka, automatizavimo platforma. Ji valdo modelį, leidimus ir tai, ką rodyti vartotojui.
• Klientas (angl. client) – prieglobos komponentas, palaikantis ryšį su vienu serveriu.
• Serveris (angl. server) – programa, kuri suteikia prieigą prie konkrečios sistemos ir skelbia, ką moka.

Žinutės perduodamos JSON-RPC 2.0 formatu. Specifikacijoje apibrėžti du standartiniai transportai: stdio, kai serveris paleidžiamas tame pačiame kompiuteryje kaip procesas, ir Streamable HTTP, kai serveris pasiekiamas per tinklą. Senasis HTTP+SSE transportas pažymėtas kaip pasenęs. Nuotoliniams serveriams specifikacija aprašo autorizaciją, paremtą OAuth 2.1 standartu.

Ką gali MCP serveris: įrankiai, resursai, promptai

Kliento pusėje specifikacija numato patikslinimo užklausas (angl. elicitation) – serveris gali paprašyti vartotojo papildomos informacijos, pvz., patvirtinti grąžinimo sumą.

Kas pasikeitė MCP specifikacijoje 2026-07-28

Naujausia versija gerokai supaprastino protokolą, ypač nuotoliniams serveriams:

• MCP tapo be būsenos (angl. stateless): pašalintas initialize pasisveikinimas ir Mcp-Session-Id antraštė; kiekviena užklausa pati neša protokolo versiją ir kliento galimybes.
• Pridėtas server/discover kvietimas, kuriuo serveris skelbia palaikomas versijas, galimybes ir tapatybę.
• Pakeitimų prenumeratos pakeistos vienu subscriptions/listen mechanizmu.
• Sampling ir roots funkcijos pažymėtos kaip pasenusios (kol kas veikia), o serverio inicijuojamas užklausas keičia kelių žingsnių užklausų modelis (MRTR).
• Eksperimentinės ilgų užduočių (tasks) funkcijos perkeltos į oficialų plėtinį.

Praktinė reikšmė: be būsenos serverį lengviau talpinti už apkrovos balansuotuvo ar serverless platformose, todėl nuotolinis MCP serveris jūsų sistemai tampa paprastesnis ir pigesnis. Kuriant naują serverį verta iškart rinktis naujausią versiją ir SDK.

MCP, API ir funkcijų kvietimas: kuo skiriasi

MCP nepakeičia jūsų API – MCP serveris paprastai yra plonas sluoksnis virš esamo API, kuris aprašo veiksmus kalba, suprantama modeliui. Funkcijų kvietimas ir MCP veikia kartu: priegloba MCP serverio įrankius modeliui pateikia kaip įprastus įrankius.

MCP serveris verslui: kada verta kurti

• Darbuotojai naudoja Claude ar ChatGPT ir nori užduoti klausimus apie užsakymus, likučius ar klientus be kopijavimo iš administravimo sistemos.
• Kuriate DI agentą, kuris turi skaityti ir keisti duomenis keliose sistemose.
• Turite produktą ar platformą ir norite, kad klientų DI asistentai galėtų su ja dirbti – MCP serveris tampa nauja integracijos sąsaja greta įprasto API.
• Naudojate n8n: n8n turi MCP serverio paleidiklio (angl. MCP Server Trigger) mazgą, kuriuo darbo eigas galima paskelbti kaip MCP įrankius, ir MCP kliento įrankį agentams.

Neverta, jei integracija vienkartinė ir ją naudos tik viena programa – tada paprastesnis tiesioginis funkcijų kvietimas per DI API.

Vietinis ar nuotolinis MCP serveris

Vietinis serveris (stdio) paleidžiamas vartotojo kompiuteryje ir tinka asmeniniams įrankiams: failams, vietinei duomenų bazei, programavimo aplinkai. Jis paprastas, bet kiekvienas darbuotojas jį diegia atskirai, o prieigos raktai laikomi jo kompiuteryje. Nuotolinis serveris (Streamable HTTP) veikia jūsų serveryje ar debesyje, vartotojai jungiasi per OAuth, teisės valdomos centralizuotai, o atnaujinimas atliekamas vienoje vietoje. Įmonės sistemoms, kurias naudoja keli žmonės ar klientai, beveik visada tinkamesnis nuotolinis serveris.

Kaip sukurti MCP serverį: žingsniai

1. Užrašykite 5–10 tikrų užduočių. Pvz., „klientas klausia, kur jo užsakymas“, „vadybininkas nori sąrašo prekių, kurių liko mažiau nei 5“. Iš jų kyla įrankių sąrašas – ne iš visų API galų.
2. Apibrėžkite įrankius. Kiekvienam – aiškus pavadinimas, aprašas, ką grąžina ir kada naudoti, parametrų schema su tipais ir pavyzdžiais. Grąžinkite tik tuos laukus, kurių reikia atsakymui.
3. Pasirinkite transportą. Vienam kompiuteriui ir bandymams – stdio; komandai ar klientams – Streamable HTTP su OAuth 2.1 autorizacija.
4. Naudokite oficialų SDK. MCP projektas palaiko SDK kelioms programavimo kalboms; jie tvarko JSON-RPC žinutes, schemas ir transportą, todėl jums lieka verslo logika.
5. Išbandykite su keliais klientais. Tas pats serveris turi veikti su skirtingomis prieglobomis; patikrinkite, ar modelis renkasi teisingą įrankį ir teisingai užpildo parametrus.
6. Įdiekite stebėseną. Kvietimų žurnalas, klaidos, trukmė ir teisių pažeidimų bandymai.

MCP saugumas: ką patikrinti prieš jungiant serverį

1. Kas parašė serverį. Trečiųjų šalių MCP serveris vykdo kodą jūsų kompiuteryje (stdio) arba gauna prieigą prie jūsų paskyrų (HTTP). Naudokite tik oficialius ar peržiūrėtus serverius.
2. Mažiausios teisės. Serveriui suteikite tik skaitymo teises, jei rašymas nereikalingas; atskiras paslaugos vartotojas, ne administratoriaus raktas.
3. Patvirtinimas veiksmams. Rašymo, mokėjimo, trynimo ir laiškų siuntimo įrankiams – žmogaus patvirtinimas prieglobos pusėje.
4. Instrukcijų įterpimas. Įrankio aprašas ar jo grąžinti duomenys (pvz., kliento laiškas) gali turėti paslėptų nurodymų modeliui. OWASP instrukcijų įterpimą (angl. prompt injection) nurodo pirmoje vietoje tarp LLM programų rizikų.
5. Žurnalas. Registruokite, kuris vartotojas per kurį įrankį ką padarė.

Kiekvienas MCP įrankio aprašas ir rezultatas keliauja į modelio kontekstą kaip žetonai, todėl įrankių kiekis tiesiogiai veikia sąskaitą – modelių kainas rodome įrankyje DI modelių API kainos, o naujus modelius su įrankių palaikymu – puslapyje Nauji DI modeliai. MCP serverių kūrimą ir prijungimą aprašome paslaugos puslapyje DI integracijos.

Lietuvos įmonėms MCP aktualus dviem atvejais: kai darbuotojai naudoja Claude ar ChatGPT darbui ir nori prijungti vidines sistemas (el. parduotuvės administravimą, CRM, buhalterinę programą), ir kai programinės įrangos tiekėjai nori, kad jų produktus galėtų valdyti klientų DI asistentai. Lietuviškos sistemos MCP serverių paprastai neturi, todėl juos tenka kurti virš esamo API.

Per MCP serverį DI modelis gauna prieigą prie realių duomenų, dažnai – asmens duomenų (klientų, užsakymų). Todėl BDAR prasme tai naujas duomenų srautas: reikia nustatyti, kurie duomenys keliauja DI tiekėjui, ar yra duomenų tvarkymo sutartis ir perdavimo už ES pagrindas, ir apriboti įrankius tik būtinais laukais. Priežiūros institucija – Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI). Jei per MCP agentas priima sprendimus apie žmones, svarbu ir ES DI akto (Reglamentas (ES) 2024/1689) reikalavimai; Lietuvoje DI akto rinkos priežiūrą vykdo Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).