Kas yra Skaitmeninis euras (CBDC)
- ECB parengiamasis etapas truko nuo 2023 m. lapkričio iki 2025 m. spalio; 2025 m. spalio 30 d. ECB valdančioji taryba nusprendė pereiti į kitą projekto etapą.
- ECB nurodo, kad jei ES teisėkūros institucijos reglamentą priims 2026 m., skaitmeninis euras galėtų būti išleistas 2029 m.; galutinis sprendimas dėl išleidimo bus priimtas tik priėmus reglamentą.
- ES Taryba derybinę poziciją priėmė 2025 m. gruodžio 17 d., Europos Parlamento ECON komitetas – 2026 m. birželio 23 d. (43 už, 14 prieš, 1 susilaikė), o plenarinė sesija 2026 m. liepos 9 d. pritarė trišalių derybų pradžiai.
- 2026 m. liepos 14 d. ECB atrinko 36 mokėjimo paslaugų teikėjus 12 mėnesių bandomajam laikotarpiui nuo 2027 m. antrosios pusės; tarp jų – Lietuvoje įsteigtas Revolut Bank UAB.
- Bandomajame laikotarpyje dalyvauja ECB ir 19 nacionalinių centrinių bankų, įskaitant Lietuvos banką; e. prekybos prekybininkų paraiškos priimamos iki 2026 m. spalio 27 d.
- ECB uždarymo ataskaitoje nurodyta, kad finansinio stabilumo poveikis vertintas su hipotetinėmis turėjimo ribomis iki 3 000 € vienam asmeniui; galutinė riba dar nenustatyta.
Skaitmeninis euras (CBDC) išsamiai
Skaitmeninis euras (angl. digital euro) – tai centrinio banko skaitmeninė valiuta (CBDC, angl. central bank digital currency), kurią planuoja išleisti Eurosistema. Jis būtų toks pat euras kaip banknotas ar moneta: tiesioginis centrinio banko įsipareigojimas, o ne komercinio banko skola. Skirtumas tik forma – jis būtų laikomas skaitmeninėje piniginėje ir naudojamas mokėti parduotuvėse, internete ir tarp asmenų, taip pat be interneto ryšio.
Svarbu atskirti, kuo skaitmeninis euras nėra. Tai ne kriptovaliuta – jo vertė visada lygi vienam eurui, o išleidžia ir valdo jį centrinis bankas. Tai ne stabilioji moneta – stabiliąsias monetas (pvz., EURC) leidžia privačios elektroninių pinigų įstaigos. Ir tai ne banko sąskaitos pinigai – jie nebūtų banko balanse, todėl jiems nereikėtų indėlių draudimo. Jo nereikėtų painioti ir su blokų grandinės projektais: technologinė platforma – Eurosistemos sprendimas, o ne vieša decentralizuota grandinė.
Skaitmeninis euras: projekto būsena 2026 m. spalį
Projektą ECB pradėjo 2021 m. liepą tyrimo etapu, kuris truko iki 2023 m. spalio. Tada prasidėjo parengiamasis etapas (2023 m. lapkritis – 2025 m. spalis), per kurį parengtas taisyklių sąvado projektas, atrinkti platformos tiekėjai ir šeši nacionaliniai centriniai bankai, atsakingi už sistemos dalis, o inovacijų platformoje dalyvavo daugiau kaip 70 bankų, finansinių technologijų įmonių, prekybininkų ir universitetų. 2025 m. spalio 30 d. ECB valdančioji taryba nusprendė pereiti į kitą etapą: techninį pasirengimą, darbą su rinkos dalyviais ir paramą teisėkūros procesui.
| Data | Įvykis | Šaltinis |
|---|---|---|
| 2021 m. liepos 14 d. | ECB pradeda skaitmeninio euro projektą (tyrimo etapas) | ECB |
| 2023 m. birželio 28 d. | Europos Komisija pateikia reglamento pasiūlymą COM(2023) 369 | EUR-Lex |
| 2023 m. lapkritis | Prasideda parengiamasis etapas | ECB |
| 2025 m. spalio 30 d. | Parengiamasis etapas baigtas, pereinama į kitą etapą | ECB |
| 2025 m. gruodžio 17 d. | ES Taryba priima derybinę poziciją | Europos Parlamentas |
| 2026 m. kovas | ECB kviečia mokėjimo paslaugų teikėjus į bandomąjį laikotarpį (gauta daugiau kaip 50 paraiškų) | ECB |
| 2026 m. birželio 23 d. | EP ECON komitetas priima poziciją (43–14–1) | Europos Parlamentas |
| 2026 m. liepos 9 d. | EP plenarinė sesija pritaria trišalių derybų pradžiai | Europos Parlamentas |
| 2026 m. liepos 14 d. | ECB atrenka 36 bandomojo laikotarpio mokėjimo paslaugų teikėjus | ECB |
| Iki 2026 m. spalio 27 d. | E. prekybos ir mobiliosios prekybos prekybininkų paraiškos dalyvauti bandomajame laikotarpyje | ECB |
| 2027 m. II pusė | 12 mėnesių bandomasis laikotarpis su beta versija | ECB |
| 2029 m. (jei reglamentas priimtas 2026 m.) | Galimas pirmasis išleidimas | ECB |
Kodėl kuriamas skaitmeninis euras
Euro zonoje grynieji vis rečiau naudojami, ypač internete, o kasdieniai skaitmeniniai mokėjimai didele dalimi vyksta per ne Europos kortelių schemas ir mokėjimo programėles. Skaitmeninis euras turėtų užtikrinti, kad centrinio banko pinigai išliktų prieinami ir skaitmeninėje aplinkoje, o Europoje atsirastų bendra visoje euro zonoje veikianti mokėjimo infrastruktūra. ECB ir rinkos dalyvių analizė per Euro mažmeninių mokėjimų tarybą (ERPB) padarė išvadą, kad skaitmeninis euras galėtų skatinti konkurenciją Europos mokėjimų rinkoje. Kritikai, įskaitant dalį bankų, nurodo diegimo sąnaudas ir indėlių nutekėjimo riziką – būtent todėl derybose tiek daug dėmesio skiriama turėjimo ribai ir kompensacijų modeliui.
ES reglamentas dėl skaitmeninio euro: kur sutariama ir kur ne
Be ES reglamento ECB skaitmeninio euro išleisti negali – reglamentas nustato jo teisėtos mokėjimo priemonės statusą, platinimą, privatumą ir ribas. 2026 m. rugsėjo 20 d. Europos Parlamento teisėkūros apžvalgoje nurodyta, kad Parlamento pozicija apima skaitmeninį eurą kaip grynųjų papildinį internetu ir be ryšio, nemokamas bazines paslaugas, ribotą vieno asmens turimą sumą, duomenų mažinimo principą ir ne trumpesnį kaip 24 mėnesių įvedimo laikotarpį po sprendimo išleisti.
Pagrindiniai Tarybos ir Parlamento nesutarimai: kompensacijos modelis mokėjimo paslaugų teikėjams (Tarybos nacionalinės išimtys ir Parlamento principas, kad niekas neturi atsidurti blogesnėje padėtyje), platinimo modelio finansavimas ir turėjimo ribos, kurios politiniu lygiu dar neaptartos. Tarybos pozicijoje numatyta, kad ribas nustatytų ECB, bet neviršydamas Tarybos apibrėžtos lubos, o prekybininkų mokesčiai pereinamuoju laikotarpiu būtų riboti, vėliau – pagal sąnaudas.
Kaip veiktų skaitmeninis euras: palyginimas
| Savybė | Grynieji | Banko sąskaitos pinigai | Skaitmeninis euras (pagal pasiūlymą) | Euro stabilioji moneta |
|---|---|---|---|---|
| Kas išleidžia | Centrinis bankas | Komercinis bankas | Centrinis bankas (Eurosistema) | Elektroninių pinigų ar kredito įstaiga |
| Teisėta mokėjimo priemonė | Taip | Ne | Taip | Ne |
| Veikia be interneto | Taip | Ne | Taip (atskiras režimas) | Ne |
| Sumos riba | Ne | Ne | Taip, dar nenustatyta (vertinta iki 3 000 €) | Ne |
| Palūkanos | Ne | Priklauso nuo banko | Ne | Draudžiamos pagal MiCA |
| Kaina naudotojui | Nemokama | Pagal banko įkainius | Bazinės paslaugos nemokamos | Priklauso nuo tarpininko ir tinklo |
| Privatumas | Didžiausias | Bankas mato operacijas | Be ryšio – panašus į grynuosius, internete – ECB nemato asmens | Viešoje grandinėje matomi adresai |
Ką skaitmeninis euras reiškia prekybininkams
Komisijos pasiūlyme skaitmeniniam eurui suteikiamas teisėtos mokėjimo priemonės statusas, todėl prekybininkai, priimantys skaitmeninius mokėjimus, iš esmės turėtų priimti ir jį. Pasiūlyme numatytos išimtys, pavyzdžiui, labai mažoms įmonėms, kurios nepriima palyginamų skaitmeninių mokėjimo priemonių. Galutinė apimtis paaiškės tik priėmus reglamentą.
Prekybininkui aktualiausi bus trys dalykai. Mokesčiai – reglamentas numatys ribas, kiek mokėjimo paslaugų teikėjai gali imti iš prekybininkų; tai turėtų sukurti konkurenciją kortelių schemoms. Integracija – kasos sistemos ir e. parduotuvių apmokėjimo puslapiai turės palaikyti naują mokėjimo būdą per esamus ar naujus tarpininkus; bandomajame laikotarpyje dalyvauja, pavyzdžiui, Adyen, Stripe, SumUp, Worldline ir Nexi. Laikas – jei Parlamento pozicija išliks, po sprendimo išleisti bus ne trumpesnis kaip 24 mėnesių pasiruošimo laikotarpis, todėl skubėti integruoti nereikia, bet verta stebėti savo mokėjimų tiekėjo planus.
Ko skaitmeninis euras nepakeis
- Grynųjų – ir Komisijos, ir Parlamento pozicijoje skaitmeninis euras yra papildinys, o grynųjų prieinamumas ginamas atskiru reglamentu.
- Banko sąskaitų – dėl turėjimo ribos ir palūkanų nebuvimo jis nėra skirtas taupyti; atsiskaitymus būtų galima susieti su banko sąskaita, kad perteklius automatiškai grįžtų į ją.
- Kriptoturto ir stabiliųjų monetų – jos ir toliau veiks pagal MiCA; skaitmeninis euras su jomis nesusijęs nei technologiškai, nei teisiškai.
- Esamų mokėjimo būdų – kortelės, momentiniai SEPA pervedimai ir mokėjimų inicijavimas išliks, o skaitmeninis euras su jais konkuruos.
Dažniausi mitai
„Skaitmeninis euras leis valdžiai matyti visus pirkimus.“ ECB ir Parlamento pozicija – ECB negalėtų tiesiogiai susieti operacijų su asmeniu, o mokėjimai be ryšio būtų privatūs panašiai kaip grynieji. Mokėjimo paslaugų teikėjai matytų tiek, kiek reikalauja pinigų plovimo prevencijos taisyklės, kaip ir dabar. „Jis pakeis grynuosius.“ Teisės aktų projektuose numatyta priešingai. „Tai kriptovaliuta.“ Ne – jis neturi kainos svyravimų ir nėra išleidžiamas decentralizuotai.
Pavyzdys: kaip veiktų 3 000 € turėjimo riba ir automatinis grąžinimas į banko sąskaitą
Riba dar nenustatyta, todėl pavyzdyje naudojama ECB uždarymo ataskaitoje vertinta hipotetinė 3 000 € riba vienam asmeniui. Pagal Komisijos pasiūlymą piniginę galima susieti su banko sąskaita: jei gaunama suma viršija ribą, perteklius automatiškai pervedamas į sąskaitą (angl. waterfall), o jei mokant trūksta – automatiškai papildoma iš jos (angl. reverse waterfall).
| Įvykis | Piniginės likutis prieš | Operacija | Piniginės likutis po | Banko sąskaita |
|---|---|---|---|---|
| Pradinis likutis | – | – | 2 800 € | – |
| Gaunamas 450 € mokėjimas iš kliento | 2 800 € | +450 € | 3 000 € | +250 € automatiškai |
| Pirkimas už 120 € | 3 000 € | −120 € | 2 880 € | 0 € |
| Pirkimas už 3 100 € | 2 880 € | −3 100 € | 0 € | −220 € automatiškai |
Naudotojui riba praktiškai nejaučiama, jei piniginė susieta su sąskaita: didesni mokėjimai vyksta, o perteklius nelaikomas skaitmeniniais eurais. Turėjimo ribos tikslas – kad iš bankų indėlių nebūtų ištraukta per daug lėšų ir nesutriktų skolinimas.
Dažniausios klaidos
- Manyti, kad skaitmeninis euras jau išleistas ar bus įvestas 2027 m. – 2027 m. vyks tik bandomasis laikotarpis su beta versija be teisėtos mokėjimo priemonės statuso.
- Painioti skaitmeninį eurą su euro stabiliosiomis monetomis (pvz., EURC) – jas leidžia privačios įstaigos pagal MiCA.
- Laikyti jį kriptovaliuta – jo vertė visada lygi eurui, o išleidžia centrinis bankas.
- Tikėtis palūkanų – pagal pasiūlymą skaitmeninis euras palūkanų neneša.
- Skubėti keisti kasos sistemas dabar – po sprendimo išleisti Parlamento pozicijoje numatytas ne trumpesnis kaip 24 mėnesių įvedimo laikotarpis.
- Remtis neoficialiais šaltiniais apie „privalomą įvedimą“ ar „grynųjų panaikinimą“ – abiejų institucijų pozicijose grynieji išlieka.
Skaitmeninis euras (CBDC) Lietuvoje
Lietuva yra euro zonos narė, todėl skaitmeninis euras būtų teisėta mokėjimo priemonė ir čia. Lietuvos bankas, kaip Eurosistemos narys, dalyvauja projekte ir yra vienas iš 19 nacionalinių centrinių bankų, kurių darbuotojai 2027 m. išbandys beta versiją. Tarp 36 atrinktų mokėjimo paslaugų teikėjų yra ir Lietuvoje įsteigtas Revolut Bank UAB. Kiti Lietuvos bankai ir mokėjimo įstaigos būtų platintojai tik priėmus reglamentą ir pasirengus integracijai.
Lietuvos e. prekybos įmonės iki 2026 m. spalio 27 d. gali teikti ECB paraiškas dalyvauti bandomajame laikotarpyje kaip e. prekybos ar mobiliosios prekybos prekybininkai. Kasdieniam verslui šiandien nereikia nieko keisti: svarbiausia – sekti, kaip mokėjimų tiekėjas planuoja palaikyti skaitmeninį eurą, ir vertinti, kaip ribojami prekybininkų mokesčiai paveiks kortelių mokėjimų kainas. Mokestiniu požiūriu skaitmeninis euras būtų tiesiog euras; apskaitos klausimais – apskaitos žinynas, mokesčių – VMI.
Susiję terminai
- Įvertiname jūsų mokėjimų tiekėjų planus dėl skaitmeninio euro ir tai, ką reikės keisti apmokėjimo puslapyje.
- Sudarome mokėjimo būdų žemėlapį: kortelės, momentiniai pervedimai, stabiliosios monetos ir būsimas skaitmeninis euras.
- Integruojame naujus mokėjimo būdus per tarpininkus taip, kad pridėti dar vieną būtų paprasta.
- Konsultuojame dėl euro stabiliųjų monetų priėmimo pagal MiCA jau dabar.
Dažni klausimai
Kas yra skaitmeninis euras?
Skaitmeninis euras – planuojama elektroninė centrinio banko pinigų forma, kurią išleistų Eurosistema ir kuri būtų teisėta mokėjimo priemonė euro zonoje, kaip grynieji, tik skaitmeniniu pavidalu.
Kada bus įvestas skaitmeninis euras?
ECB nurodo, kad jei ES reglamentas bus priimtas 2026 m., skaitmeninis euras galėtų būti išleistas 2029 m. Prieš tai, nuo 2027 m. antrosios pusės, vyks 12 mėnesių bandomasis laikotarpis su beta versija.
Ar skaitmeninis euras yra kriptovaliuta?
Ne. Jį išleistų centrinis bankas, jo vertė visada lygi vienam eurui, ir jis neturėtų kriptoturto savybių – kainos svyravimų ar decentralizuoto išleidimo.
Ar skaitmeninis euras pakeis grynuosius?
Ne. Ir Komisijos pasiūlyme, ir Parlamento pozicijoje jis yra grynųjų papildinys, o grynųjų prieinamumas ginamas atskiru reglamentu.
Kiek skaitmeninių eurų bus galima turėti?
Riba dar nenustatyta ir politiniu lygiu dar neaptarta. ECB finansinio stabilumo poveikį vertino su hipotetinėmis ribomis iki 3 000 € vienam asmeniui; perteklius automatiškai keliautų į susietą banko sąskaitą.
Ar skaitmeninis euras bus privatus?
Pagal pasiūlymą mokėjimai be ryšio būtų privatūs panašiai kaip grynieji, o internetiniuose mokėjimuose ECB negalėtų tiesiogiai susieti operacijų su asmeniu. Mokėjimo paslaugų teikėjai taikytų pinigų plovimo prevencijos taisykles.
Ar prekybininkai privalės priimti skaitmeninį eurą?
Komisijos pasiūlyme jis turi teisėtos mokėjimo priemonės statusą, todėl skaitmeninius mokėjimus priimantys prekybininkai iš esmės turėtų jį priimti, su išimtimis, pvz., labai mažoms įmonėms. Galutinė apimtis priklausys nuo priimto reglamento.
Ar Lietuvos bankas dalyvauja skaitmeninio euro projekte?
Taip. Lietuvos bankas yra Eurosistemos narys ir vienas iš 19 centrinių bankų, dalyvausiančių bandomajame laikotarpyje, o tarp atrinktų mokėjimo paslaugų teikėjų yra Lietuvoje įsteigtas Revolut Bank UAB.
Šaltiniai
- Progress on the digital euro – Europos centrinis bankas
- Preparation phase of a digital euro – Closing report – Europos centrinis bankas
- ECB selects 36 payment service providers to join digital euro pilot – Europos centrinis bankas
- List of 36 PSPs selected for the digital euro pilot – Europos centrinis bankas
- Digital euro pilot – Europos centrinis bankas
- Eurosystem moving to next phase of digital euro project (press release, 2025-10-30) – Europos centrinis bankas
- Digital euro – Legislative Train Schedule (2026-09-20) – Europos Parlamentas
- Pasiūlymas dėl Reglamento dėl skaitmeninio euro nustatymo, COM(2023) 369 – EUR-Lex
- Council mandate for negotiations, 16695/25 – ES Taryba
- Establishment of the digital euro, 2023/0212(COD) – Europos Parlamentas, Legislative Observatory