El. prekybos terminai

Mokėjimo inicijavimo paslauga (PIS)

Dar vadinama: PIS, payment initiation service, PISP, banko mokėjimas, bankų mygtukai, banklink, pay by bank, mokėjimų inicijavimas

Mokėjimo inicijavimo paslauga (PIS) – tai licencijuoto teikėjo paslauga, kai pirkėjas el. parduotuvėje pasirenka savo banką, prisijungia ir patvirtina jau užpildytą mokėjimą, o parduotuvė iškart gauna patvirtinimą. Ją įteisino PSD2, o Lietuvoje ji apibrėžta Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje.

Atnaujinta 2026 m. spalio 13 d.

Kas yra Mokėjimo inicijavimo paslauga (PIS)

Svarbiausia trumpai
  • Mokėjimo inicijavimo paslaugą ES įteisino PSD2 direktyvos (ES) 2015/2366 66 straipsnis; Lietuvoje ji apibrėžta Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje.
  • Mokėjimo įstaigai, teikiančiai tik PIS, PSD2 nustato 50 000 € pradinį kapitalą ir privalomą profesinės civilinės atsakomybės draudimą.
  • 2026 m. spalį banko mokėjimas Lietuvoje kainuoja nuo 0 % (Paysera, 5 € per mėnesį) ir 0,20 € (Neopay, Montonio) iki 1,5 % (MakeCommerce).
  • Banko mokėjimams kortelių chargeback mechanizmas netaikomas – tai kredito pervedimai.
  • Nuo 2025 m. spalio 9 d. euro zonos tiekėjai turi siūlyti momentinius pervedimus eurais ne brangiau nei įprastus ir tikrinti gavėjo vardo ir IBAN atitiktį.
  • PIS teikėjas pagal PSD2 negali laikyti mokėtojo lėšų – jos keliauja tiesiai į gavėjo sąskaitą.

Mokėjimo inicijavimo paslauga (PIS) išsamiai

Mokėjimo inicijavimo paslauga: kaip pinigai keliauja nuo pirkėjo iki parduotuvėsBanko mokėjimas per mokėjimo inicijavimo paslaugą 1. Pirkėjasrenkasi savo bankąatsiskaitymo lange 2. PIS teikėjasNeopay, Montonio,Paysera… 3. Pirkėjo bankasprisijungimas irpatvirtinimas (SCA) 4. Parduotuvėgauna patvirtinimąper kelias sek. siunčia užpildytą nurodymąper banko API bankas vykdo kreditopervedimą (dažnai momentinį) Kur nueina pinigai – du modeliai Tiesiai į parduotuvės sąskaitągavėjas – jūsų banko sąskaita;PIS teikėjas pinigų nelaiko Per tiekėjo sąskaitąpinigai surenkami tiekėjui irišmokami pagal grafiką
Mokėjimo inicijavimo paslaugoje pirkėjas patvirtina mokėjimą savo banke, o PIS teikėjas tik perduoda nurodymą ir praneša parduotuvei; pinigai eina tiesiai į parduotuvės sąskaitą arba per tiekėjo sąskaitą.

Kas yra mokėjimo inicijavimo paslauga paprastais žodžiais

Mokėjimo inicijavimo paslauga (angl. Payment Initiation Service, PIS) – tai licencijuoto trečiosios šalies teikėjo paslauga, kai pirkėjas el. parduotuvės atsiskaitymo lange pasirenka savo banką, prisijungia prie jo ir patvirtina jau užpildytą mokėjimą. Teikėjas perduoda mokėjimo nurodymą bankui, o parduotuvė iškart gauna patvirtinimą, kad mokėjimas inicijuotas. Lietuvoje tai vadinama tiesiog „banko mokėjimu“ arba „bankų mygtukais“.

Lietuvos mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje apibrėžimas toks: tai mokėjimo paslauga, kai mokėjimo paslaugų vartotojo prašymu mokėjimo nurodymas inicijuojamas iš mokėjimo sąskaitos, atidarytos kito mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje. ES lygiu paslaugą įteisino PSD2 direktyva (66 straipsnis).

Kaip veikia mokėjimo inicijavimas: žingsniai

  1. Pirkėjas renkasi banką atsiskaitymo lange – Swedbank, SEB, Luminor, Šiaulių banką, Citadele, Revolut ir kt.
  2. PIS teikėjas (Neopay, Montonio, Paysera, MakeCommerce, OPAY ir kt.) per banko sąsają (API) sukuria mokėjimo nurodymą su suma, gavėju ir užsakymo numeriu.
  3. Pirkėjas prisijungia prie banko Smart-ID, Mobiliuoju parašu ar banko programėle ir patvirtina mokėjimą. Tai yra griežtas kliento autentiškumo patvirtinimas, kurį atlieka pirkėjo bankas.
  4. Bankas vykdo kredito pervedimą – vis dažniau momentinį (SEPA Instant), todėl pinigai ateina per kelias sekundes.
  5. Parduotuvė gauna patvirtinimą iš PIS teikėjo ir gali iškart pradėti vykdyti užsakymą.

Mokėjimo inicijavimas ir kortelės: palyginimas

SavybėMokėjimo inicijavimas (banko mokėjimas)Kortelė internetu
Kaip moka pirkėjasPrisijungia prie savo banko, patvirtina užpildytą pervedimąĮveda kortelės duomenis, patvirtina per 3D Secure
Tipinė kaina Lietuvoje (2026 m. spalis)0–0,20 € arba 0,6–1,5 % už mokėjimą1,25–1,8 % + 0,15–0,25 €
Ginčai (chargeback)Nėra – tai kredito pervedimasYra, iki 120 dienų
Pinigų gavimasIškart arba kitą darbo dienąDažniausiai po 1–7 darbo dienų
Pirkėjo duomenų saugumasParduotuvė nemato banko prisijungimo duomenųTaikomi PCI DSS reikalavimai
PrenumeratosNetinka (kiekvienas mokėjimas patvirtinamas iš naujo)Tinka (prekybininko inicijuoti mokėjimai)
Užsienio pirkėjaiTik tų šalių bankai, kuriuos palaiko teikėjasVeikia visame pasaulyje

Kiek kainuoja banko mokėjimai Lietuvoje

Mūsų mokėjimo būdų palyginime nurodytos 2026 m. spalio viešų kainoraščių kainos. Banko mokėjimų kaina skiriasi daugiau nei kortelių, nes vieni tiekėjai ima fiksuotą sumą, kiti – procentą, treti – mėnesio mokestį:

TiekėjasBanko mokėjimasMėnesio mokestisPinigų gavimas
Paysera0 %5 €Iškart
Neopay0,20 €9,99 €Tiesiai į prekybininko sąskaitą
Montonio0,20 €11,99 €Tiesiai į sąskaitą
OPAY0,6 % (0,05–0,40 €) + 0,05 €min. 14,99 €Kasdien už praėjusią darbo dieną
MakeCommerce1,5 %0 €Pagal sutartį
Luminor mokėjimai1,2 % + 0,15 €0 €Kasdien, kas savaitę ar mėnesį
Klix by Citadelenuo 0,09 €–Pagal sutartį

Kainos be PVM, kaip skelbia tiekėjai; individualios sutartys gali skirtis.

Du modeliai: tiesiai į jūsų sąskaitą arba per tiekėją

Grynoje PIS schemoje pinigai iš pirkėjo sąskaitos keliauja tiesiai į jūsų banko sąskaitą, o teikėjas tik inicijuoja mokėjimą ir pinigų nelaiko (PSD2 66 straipsnio 3 dalis tai aiškiai draudžia). Taip dirba, pavyzdžiui, Neopay ir Montonio banko mokėjimams. Kitame modelyje pirkėjas moka į tiekėjo sąskaitą, o tiekėjas surinktas sumas išmoka jums pagal grafiką – tai jau įmokų surinkimo paslauga, kurią teikia elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaiga su atitinkama licencija. Abu modeliai teisėti, bet skiriasi:

  • pinigų prieinamumu – tiesioginis modelis duoda pinigus iškart jūsų sąskaitoje;
  • grąžinimais – per tiekėją galima grąžinti pirkėjui iš tiekėjo balanso vienu mygtuku, tiesioginiame modelyje grąžinimą darote patys iš savo banko;
  • apskaita – per tiekėją gaunate vieną išmoką už daug užsakymų, todėl reikia išmokų ataskaitos, kad suderintumėte su užsakymais.

Kas gali teikti mokėjimo inicijavimo paslaugą

PIS gali teikti bankai, elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimo įstaigos, turinčios leidimą šiai paslaugai. Mokėjimo įstaigai, kuri teikia tik PIS, PSD2 7 straipsnis nustato 50 000 € pradinį kapitalą, be to, ji privalo turėti profesinės civilinės atsakomybės draudimą. Lietuvoje licencijas išduoda Lietuvos bankas; licencijuoti ES teikėjai gali veikti Lietuvoje pagal paslaugų teikimo laisvę. Teikėjo licenciją patikrinkite Lietuvos banko finansų rinkos dalyvių sąraše arba jo šalies priežiūros institucijos registre.

Mokėjimo inicijavimas, atviroji bankininkystė ir sąskaitų informacija

Mokėjimo inicijavimas – viena iš dviejų PSD2 įteisintų atvirosios bankininkystės paslaugų. Antroji – sąskaitų informacijos paslauga (AIS): licencijuotas teikėjas kliento sutikimu mato jo sąskaitų likučius ir operacijas. El. prekyboje AIS naudojama rečiau – pvz., kredito davėjai (ESTO, Inbank) gali vertinti pirkėjo mokumą pagal jo sąskaitos išrašą, o apskaitos programos – automatiškai importuoti banko operacijas.

Kaip pasirinkti banko mokėjimų tiekėją

  1. Bankų sąrašas. Ar yra visi Lietuvos bankai, įskaitant Revolut, Šiaulių banką ir kredito unijas, ir ar yra Latvijos, Estijos, Lenkijos ar Suomijos bankai, jei ten parduodate.
  2. Kaina pagal jūsų skaičius. Sudauginkite mokestį už mokėjimą iš mėnesio užsakymų skaičiaus ir pridėkite mėnesio mokestį – žr. pavyzdį žemiau.
  3. Papildinys jūsų platformai. Ar yra prižiūrimas modulis WooCommerce, Shopify ar PrestaShop, ar jis atnaujinamas kartu su platforma.
  4. Vienoje sutartyje – daugiau būdų. Kortelės, Apple Pay, Google Pay, atidėti mokėjimai ir paštomatai pas vieną tiekėją sumažina integracijų ir ataskaitų skaičių.
  5. Grąžinimai. Ar galima grąžinti pinigus pirkėjui iš administravimo skydelio, ar reikia daryti pavedimą rankiniu būdu.

Kada banko mokėjimas netinka

  • Prenumeratos ir automatiniai nuskaitymai – kiekvieną mokėjimą pirkėjas turi patvirtinti iš naujo; geriau kortelė ar tiesioginis debetas.
  • Pirkėjai iš šalių, kurių bankų teikėjas nepalaiko – dauguma Lietuvos teikėjų gerai padengia Baltijos šalis ir dalį ES, bet ne JAV ar JK.
  • Užsakymai, kurių galutinė suma dar nežinoma – kortele galima rezervuoti sumą ir nuskaičiuoti vėliau, banko pervedimu – ne.

Pavyzdys: kiek kainuoja 500 banko mokėjimų po 50 € per mėnesį

Lietuvos el. parduotuvė per mėnesį gauna 500 banko mokėjimų po 50 € (25 000 € apyvarta). Lyginama, kiek per mėnesį kainuotų banko mokėjimai pas skirtingus tiekėjus ir kiek – jei visi tie pirkėjai mokėtų kortele per Stripe (1,5 % + 0,25 €). 2026 m. spalio viešų kainoraščių duomenys, be PVM.

TiekėjasSkaičiavimasKaina per mėnesįVienam užsakymui
Paysera5 € + 500 × 0 €5,00 €0,01 €
Neopay9,99 € + 500 × 0,20 €109,99 €0,22 €
Montonio11,99 € + 500 × 0,20 €111,99 €0,22 €
OPAY500 × (50 × 0,6 % + 0,05) = 500 × 0,35 €175,00 €0,35 €
MakeCommerce500 × 50 × 1,5 %375,00 €0,75 €
Kortelė per Stripe (palyginimui)500 × (50 × 1,5 % + 0,25)500,00 €1,00 €

Išvada. Banko mokėjimai Lietuvoje kainuoja nuo kelių eurų iki ~375 € per mėnesį tai pačiai 25 000 € apyvartai, o kortelės – apie 500 €. Skirtumas tarp pigiausio ir brangiausio banko mokėjimų tiekėjo per metus – daugiau nei 4 000 €. Tačiau kaina – ne vienintelis kriterijus: palyginkite bankų sąrašą (ar yra visi Baltijos ir užsienio bankai), pinigų gavimo greitį, grąžinimų patogumą, kortelių ir paštomatų integraciją toje pačioje sutartyje ir papildinio kokybę jūsų platformai.

Esant didesniam krepšeliui procentiniai tarifai brangsta: 200 € užsakymas per MakeCommerce kainuotų 3,00 €, o per Montonio ar Neopay – vis tiek 0,20 €.

Dažniausios klaidos

  1. Manoma, kad banko mokėjimas – tai paprastas pavedimas pagal sąskaitą faktūrą. Mokėjimo inicijavimas užpildo nurodymą automatiškai ir iškart patvirtina mokėjimą parduotuvei, todėl nereikia rankiniu būdu tikrinti išrašų.
  2. Renkamasi tik pagal mokestį už mokėjimą, nepaskaičiavus mėnesio mokesčio. Mažai apyvartai fiksuotas 10–15 € mėnesio mokestis gali būti didesnis už visus mokėjimų mokesčius.
  3. Neįvertinamas procentinis tarifas brangiems užsakymams. 1,5 % nuo 500 € užsakymo – 7,50 €, o fiksuotas tarifas – 0,20 €.
  4. Tikimasi, kad pirkėjas galės užginčyti banko mokėjimą kaip kortelės. Kortelių ginčo mechanizmo nėra, todėl grąžinimų tvarka turi būti aiški ir greita.
  5. Banko mokėjimas siūlomas prenumeratoms. Kiekvieną mokėjimą reikia patvirtinti iš naujo, todėl prenumeratoms naudokite kortelę ar tiesioginį debetą.
  6. Nepatikrinama, ar teikėjas licencijuotas. PIS gali teikti tik bankai, elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigos su leidimu šiai paslaugai.

Mokėjimo inicijavimo paslauga (PIS) Lietuvoje

Lietuva – viena iš ES šalių, kur banko mokėjimai el. parduotuvėse yra įprastas pirkėjų pasirinkimas: beveik kiekvienos Lietuvos el. parduotuvės atsiskaitymo lange pirmiausia matyti bankų logotipai, o tik po jų – kortelės. Taip yra dėl istorinių bankų nuorodų (banklink) ir to, kad Lietuvos gyventojai internetinę bankininkystę su Smart-ID naudoja kasdien.

Teisiškai paslaugą reguliuoja Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymas (Nr. VIII-1370): apibrėžimas – 2 straipsnio 22 dalyje, SCA („saugesnis autentiškumo patvirtinimas“) – 58 straipsnyje. Jei mokėjimas buvo inicijuotas per PIS teikėją, o vėliau paaiškėja, kad jis neautorizuotas, pagal 36 straipsnį lėšas mokėtojui grąžina sąskaitą tvarkantis bankas, o šis gali reikalauti kompensacijos iš PIS teikėjo. Licencijas Lietuvoje veikiančioms mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoms išduoda ir jas prižiūri Lietuvos bankas: pvz., Paysera ir Neopay yra elektroninių pinigų įstaigos, Montonio (licencija LB002007) ir OPAY (LB002101) – mokėjimo įstaigos.

Nuo 2025 m. spalio 9 d. pagal Reglamentą (ES) 2024/886 euro zonos tiekėjai turi siūlyti momentinius kredito pervedimus eurais ne brangiau nei įprastus ir tikrinti gavėjo vardo ir IBAN atitiktį. Tai daro banko mokėjimus el. parduotuvėse dar greitesnius: pinigai jūsų sąskaitoje atsiduria per kelias sekundes. Kaip banko ir mokėjimų tiekėjų komisinius traukti į apskaitą, rasite acs.lt žinyne.

Susiję terminai

Ką darome šioje srityje
  • Palyginame banko mokėjimų tiekėjus pagal jūsų apyvartą, krepšelį ir pirkėjų šalis.
  • Įdiegiame banko mokėjimus, korteles ir paštomatus per vieną arba kelis tiekėjus jūsų platformoje.
  • Sujungiame tiekėjo mokėjimų pranešimus su užsakymų būsenomis, kad užsakymas būtų pažymėtas apmokėtu automatiškai.
  • Paruošiame išmokų ir grąžinimų ataskaitas apskaitai.
Plačiau apie paslaugą

Dažni klausimai

Kas yra mokėjimo inicijavimo paslauga?

Tai paslauga, kai licencijuotas teikėjas pirkėjo prašymu inicijuoja mokėjimą iš jo sąskaitos kitame banke. El. parduotuvėje pirkėjas pasirenka banką, prisijungia ir patvirtina jau užpildytą mokėjimą.

Kuo PIS skiriasi nuo įprasto pavedimo?

Pavedimą pirkėjas pildo pats, o parduotuvė turi tikrinti, ar pinigai atėjo. PIS teikėjas mokėjimo nurodymą užpildo automatiškai ir iškart praneša parduotuvei apie inicijuotą mokėjimą.

Kiek kainuoja banko mokėjimas el. parduotuvėje?

2026 m. spalio kainoraščiais Lietuvoje – nuo 0 % su 5 € mėnesio mokesčiu (Paysera) ar 0,20 € už mokėjimą (Neopay, Montonio) iki 1,2–1,5 % (Luminor mokėjimai, MakeCommerce).

Ar mokėjimo inicijavimo teikėjas laiko mano pinigus?

Gryna PIS paslauga pinigų nelaiko – jie eina tiesiai į jūsų sąskaitą. Kai kurie tiekėjai surenka mokėjimus į savo sąskaitą ir išmoka vėliau – tai jau kitos licencijuojamos paslaugos dalis.

Ar galima užginčyti banko mokėjimą kaip kortelės?

Ne. Banko mokėjimas yra kredito pervedimas, kortelių chargeback mechanizmo jam nėra. Dėl neautorizuoto mokėjimo pirkėjas gali kreiptis į savo banką per 13 mėnesių.

Ar PIS saugu pirkėjui?

Taip, nes pirkėjas prisijungia tiesiai prie savo banko ir patvirtina mokėjimą griežtu autentiškumo patvirtinimu. Nei parduotuvė, nei PIS teikėjas nemato jo prisijungimo duomenų.

Ką reiškia PIS, PISP ir AIS?

PIS – mokėjimo inicijavimo paslauga, PISP – ją teikianti įmonė, AIS – sąskaitų informacijos paslauga, kai teikėjas kliento sutikimu mato jo sąskaitų duomenis.

Ar banko mokėjimai veikia užsienio pirkėjams?

Tik tų šalių bankams, kuriuos palaiko jūsų tiekėjas. Dauguma Lietuvos tiekėjų gerai padengia Baltijos šalis ir dalį ES; kitiems pirkėjams reikia kortelių ar piniginių.

Šaltiniai

  1. Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymas – e-TAR
  2. Direktyva (ES) 2015/2366 (PSD2) – EUR-Lex
  3. Reglamentas (ES) 2024/886 dėl momentinių kredito pervedimų eurais – EUR-Lex
  4. Finansų rinkų dalyviai – Lietuvos bankas
  5. Planai ir kainos – Montonio
  6. Įmokų surinkimas internetu – kainos – Paysera
  7. Deleguotasis reglamentas (ES) 2018/389 – EUR-Lex
  8. Mokėjimo inicijavimas – Neopay
Reikia pagalbos su projektu?

Pasiūlymas su kaina ir terminais raštu, prieš pradedant darbus.

Gauti pasiūlymą