Blokų grandinė (blockchain)

Blokų grandinė (angl. blockchain) – tai būdas kelioms šalims vesti bendrą įrašų žurnalą be vieno savininko. Įprastoje duomenų bazėje įrašus keičia tas, kas ją administruoja. Blokų grandinėje įrašas atsiranda tik tada, kai jį patvirtina tinklo taisyklės, o pakeisti seną įrašą reikėtų perskaičiuoti visus vėlesnius blokus daugumoje tinklo kopijų. Todėl blokų grandinė vertinga ten, kur dalyviai nepasitiki vienas kitu ar centriniu tarpininku: pinigų pervedimams, nuosavybės įrašams, sertifikatams, tiekimo grandinės istorijai.

Lietuvių kalboje vartojami terminai „blokų grandinė“, „blokų grandinės technologija“ ir platesnis „paskirstytojo registro technologija“ (angl. distributed ledger technology, DLT), kurį naudoja ES teisės aktai. Paieškose vis tiek dominuoja angliškas žodis „blockchain“ – jo Lietuvoje ieškoma apie 1 000 kartų per mėnesį, o „blokų grandinė“ – apie 10.

Kaip veikia blockchain: penki žingsniai

1. Operacija. Naudotojas savo piniginėje pasirašo operaciją privačiuoju raktu, pvz., „perduoti 50 EURC adresui X“. Parašas įrodo, kad operaciją inicijavo adreso savininkas.
2. Platinimas. Operacija išsiunčiama tinklo mazgams (angl. nodes) – kompiuteriams, kurie saugo registro kopiją ir tikrina taisykles.
3. Bloko sudarymas. Tinklo dalyvis, turintis teisę sudaryti bloką, surenka laukiančias operacijas į bloką. Bitcoin tinkle ši teisė gaunama atliekant skaičiavimus (darbo įrodymas, angl. proof-of-work), Ethereum – užstačius eterį (akcijų įrodymas, angl. proof-of-stake).
4. Susiejimas. Į naują bloką įrašomas ankstesnio bloko maišos kodas (angl. hash). Pakeitus bent vieną simbolį sename bloke, pasikeistų jo maišos kodas ir „nutrūktų“ visi vėlesni blokai.
5. Galutinumas. Kiti mazgai patikrina bloką ir prijungia jį prie savo kopijos. Po kelių vėlesnių blokų operacija praktiškai negrįžtama.

Ant blokų grandinės veikia išmaniosios sutartys – programos, kurios automatiškai vykdo taisykles. Iš jų sudaryti ERC-20 žetonai, stabiliosios monetos, NFT, DeFi protokolai ir DAO balsavimo sistemos.

Blokų grandinės rūšys: viešoji, privati ir konsorciumo

Rūšis	Kas gali rašyti ir skaityti	Pavyzdžiai	Kada tinka verslui
Viešoji (be leidimų)	Bet kas, be registracijos	Bitcoin, Ethereum, Polygon, TON	Mokėjimai, stabiliosios monetos, viešai patikrinami sertifikatai, NFT
Privati (su leidimais)	Tik vienos organizacijos nustatyti dalyviai	Hyperledger Fabric diegimai	Retai – dažnai pakanka įprastos duomenų bazės su auditu
Konsorciumo	Kelios organizacijos, kiekviena valdo mazgą	Bankų ar logistikos įmonių tinklai, LBChain bandomoji aplinka	Kai keli konkurentai ar partneriai turi dalintis vienu nepakeičiamu įrašu

Žinomiausios blokų grandinės ir jų skirtumai

Tinklas	Konsensusas	Išmaniosios sutartys	Kam dažniausiai naudojamas
Bitcoin	Darbo įrodymas, blokas vidutiniškai kas 10 min.	Labai ribotos	Vertės saugojimas ir pervedimai
Ethereum	Akcijų įrodymas nuo 2022-09-15, blokas kas 12 s	Taip, Solidity kalba	Stabiliosios monetos, DeFi, NFT, DAO
Polygon	Akcijų įrodymas, suderinamas su Ethereum	Taip, tos pačios sutartys kaip Ethereum	Pigūs mokėjimai, NFT, žaidimai
TON	Akcijų įrodymas	Taip, savos kalbos	Mokėjimai ir programėlės Telegram ekosistemoje
Hyperledger Fabric	Leidimais pagrįstas, dalyvius nustato konsorciumas	Taip (angl. chaincode)	Įmonių konsorciumai, bandomosios aplinkos

Kuriant produktą pirkėjams svarbiausia ne teorinis tinklo greitis, o tai, kokias pinigines jie jau turi. Ethereum suderinamus tinklus palaiko MetaMask ir Trust Wallet, TON – Tonkeeper. Jei planuojate priimti mokėjimus, rinkitės tinklą, kuriame jūsų pirkėjai jau laiko stabiliąsias monetas.

Blockchain istorija: pagrindinės datos

Data	Įvykis
2008-10-31	Paskelbtas Bitcoin aprašas „Bitcoin: A Peer-to-Peer Electronic Cash System“
2009-01-03	Sukurtas pirmasis Bitcoin blokas
2015-07-30	Paleistas Ethereum tinklas su išmaniosiomis sutartimis
2016-07-20	Ethereum šakojimas (angl. hard fork) po The DAO atakos, blokas 1 920 000
2020-05-26	Lietuvos bankas pristatė LBChain projekto rezultatus
2022-09-15	Ethereum „The Merge“ – perėjimas prie akcijų įrodymo
2023-06-29	Įsigaliojo MiCA reglamentas
2024-12-30	MiCA taikomas visoje ES

Kas yra Web3 ir kaip jis susijęs su blokų grandine

Web3 – bendras pavadinimas internetinėms programoms, kuriose naudotojas prisijungia savo kriptoturto pinigine, o ne el. paštu ir slaptažodžiu, o dalis duomenų ir logikos laikoma blokų grandinėje. Praktiškai tai reiškia tris dalykus: prisijungimą pinigine (pasirašant pranešimą), mokėjimus žetonais ir skaitmeninę nuosavybę, kurią galima perkelti tarp programų. Verslui Web3 nebūtinai reiškia naują produktą – dažniausiai pakanka pridėti piniginės prisijungimą ar kriptoturto mokėjimą prie esamos svetainės. Lietuvoje „web3“ ieškoma apie 110 kartų per mėnesį, todėl tai vis dar nišinė tema.

Kuo blockchain skiriasi nuo įprastos duomenų bazės

Savybė	Duomenų bazė (pvz., PostgreSQL)	Viešoji blokų grandinė
Kas valdo	Administratorius	Tinklo taisyklės ir tūkstančiai mazgų
Įrašo keitimas	UPDATE ar DELETE per milisekundes	Tik naujas įrašas; senas lieka matomas
Greitis	Tūkstančiai operacijų per sekundę	Patvirtinimas per sekundes ar minutes
Kaina už įrašą	Praktiškai nulis	Tinklo mokestis (angl. gas), nuo centų dalių iki kelių eurų
Asmens duomenys	Galima ištrinti pagal BDAR	Ištrinti neįmanoma – asmens duomenų rašyti negalima
Pasitikėjimas	Reikia pasitikėti operatoriumi	Kiekvienas gali patikrinti pats

Paprastas testas: jei visi įrašus keičiantys dalyviai priklauso vienai įmonei ir niekas iš išorės neturi tikrinti jų teisingumo, blokų grandinė neprideda vertės. Ji pradeda atsipirkti, kai bent dvi nepriklausomos šalys turi pasitikėti tuo pačiu įrašu, o centrinio tarpininko nėra arba jis brangus.

Blockchain panaudojimas versle: realūs scenarijai

• Mokėjimų priėmimas. El. parduotuvė priima stabiliąsias monetas iš viso pasaulio, lėšos įskaitomos per sekundes ar minutes ir savaitgaliais. Plačiau – kripto integracijos.
• Dokumentų laiko žymos. Į viešąją grandinę įrašomas tik dokumento maišos kodas, ne pats dokumentas. Vėliau galima įrodyti, kad dokumentas egzistavo tam tikrą dieną ir nebuvo pakeistas. Asmens duomenys grandinėje nesaugomi.
• Produkto kilmė ir tiekimo grandinė. Gamintojas, vežėjas ir pardavėjas įrašo kiekvieno etapo duomenis į bendrą registrą. Tai aktualu ruošiantis ES skaitmeniniam produkto pasui pagal Ekologinio projektavimo reglamentą (ES) 2024/1781, nors pats reglamentas blokų grandinės nereikalauja.
• Skaitmeniniai sertifikatai ir bilietai. NFT bilietas ar garantinis sertifikatas, kurio tikrumą gali patikrinti bet kas, o perpardavimo sąlygas nustato išmanioji sutartis.
• Lojalumo programos. Taškai kaip žetonai, kuriuos galima naudoti keliuose partnerių tinkluose. Jei taškų perleisti negalima, jie paprastai nėra kriptoturtas pagal MiCA.
• Turto žetonizavimas. Nekilnojamojo turto ar obligacijų dalių atvaizdavimas žetonais. Tai jau finansinės priemonės, joms taikomi MiFID II ir ES DLT bandomojo režimo reglamentas (ES) 2022/858.

Kiek kainuoja blockchain sprendimas

Kainą lemia trys dalys: tinklo mokesčiai, kūrimas ir saugumo auditas. Tinklo mokestis Ethereum pagrindiniame tinkle priklauso nuo apkrovos ir gali siekti nuo kelių centų iki kelių eurų už operaciją; antro lygio tinkluose ir Polygon – dažniausiai centų dalys. Išmaniosios sutarties kūrimas ir auditas yra brangiausia dalis, nes klaida viešojoje grandinėje dažnai nepataisoma. Mokėjimų priėmimas per esamą licencijuotą tarpininką kainuoja tik integracijos darbą ir tarpininko komisinius, o nuosavos išmaniosios sutarties projektas – nuo kelių tūkstančių eurų. Konkrečių skaičių pavyzdys pateiktas žemiau.

Kaip patikrinti operaciją blokų grandinėje

Kiekviena viešosios grandinės operacija turi unikalų maišos kodą (angl. transaction hash). Jį įklijavus į tinklo naršyklę (angl. block explorer) – Ethereum tinkle tai Etherscan, Polygon – Polygonscan, TON – Tonviewer ar Tonscan – matyti:

• būsena – ar operacija patvirtinta, ar dar laukia, ar nepavyko;
• siuntėjo ir gavėjo adresai bei perduotas žetonas ir kiekis;
• bloko numeris ir laikas – tai jūsų apmokėjimo data apskaitai;
• sumokėtas tinklo mokestis;
• patvirtinimų skaičius – kiek blokų sukurta po šio.

El. parduotuvėje šį patikrinimą atlieka programinė įranga: užsakymas pažymimas apmokėtu, kai operacija pasiekia nustatytą patvirtinimų skaičių ir gauta suma atitinka užsakymo sumą. Rankiniu būdu tikrinti verta tik ginčo atveju – tada pirkėjo pateiktas operacijos maišos kodas yra nepaneigiamas mokėjimo įrodymas, kurį galite išsaugoti kartu su sąskaita.

Blokų grandinės rizikos ir ribotumai

• Raktų praradimas. Praradus privatųjį raktą, prieiga prie lėšų prarandama visam laikui. Įmonei reikia daugiaparašės piniginės ar aparatinės piniginės, pvz., Ledger, ir raktų valdymo tvarkos.
• Negrįžtamumas. Klaidingas pervedimas nebus atšauktas. Grąžinimai vykdomi kaip nauja operacija.
• Kodo klaidos. Išmaniųjų sutarčių pažeidžiamumai – dažniausia didelių nuostolių priežastis. Žr. incidentų lentelę išmaniosios sutarties įraše.
• BDAR. Asmens duomenų į viešąją grandinę rašyti negalima, nes jų neįmanoma ištrinti. Rašomas tik maišos kodas ar nuoroda į duomenis jūsų serveryje.
• Reguliavimas. Jei sprendimas saugo klientų kriptoturtą ar keičia jį, taikomas MiCA reglamentas ir reikia licencijos.

Šis įrašas aiškina technologiją, o ne investavimą į kriptovaliutas; jų kaina gali stipriai svyruoti.

Kaip pradėti: blockchain projekto sprendimo kriterijai

1. Ar yra bent dvi nepriklausomos šalys, kurios turi pasitikėti tuo pačiu įrašu?
2. Ar įrašų keitimas turi būti matomas ir patikrinamas be jūsų dalyvavimo?
3. Ar galite išvengti asmens duomenų rašymo į grandinę?
4. Ar operacijų apimtis leidžia sumokėti tinklo mokesčius, pvz., 10 000 įrašų per mėnesį × 0,01 € = 100 €?
5. Ar jūsų sprendimas nesaugos klientų kriptoturto (kitaip reikia MiCA licencijos)?

Jei bent į du pirmus klausimus atsakymas „ne“, įprasta duomenų bazė su audito žurnalu bus pigesnė ir paprastesnė. Jei „taip“, pradėkite nuo viešosios grandinės ir esamų standartų (ERC-20, ERC-721), o ne nuo savo privačios grandinės kūrimo.

Lietuvos bankas buvo vienas pirmųjų finansų rinkos reguliuotojų, sukūrusių blokų grandinės bandomąją aplinką: LBChain platforma pagrįsta Hyperledger Fabric ir Corda, ją pritaikė IBM Polska ir TietoEVRY, joje 11 įmonių iš 8 šalių išbandė daugiau nei 10 finansinių produktų. Tiriamoji dalis baigta 2020 m. gegužės 26 d. renginiu Vilniuje.

Kriptoturto paslaugas Lietuvoje nuo 2024 m. gruodžio 30 d. reguliuoja MiCA reglamentas ir Kriptoturto rinkų įstatymas Nr. XIV-2879; 2026 m. birželio 29 d. Lietuvos banko licenciją turėjo šešios kriptoturto paslaugų teikėjos. Įmonėms, kurios blokų grandinę naudoja tik vidiniams procesams ar dokumentų žymoms, licencijos nereikia. Kriptoturto apmokestinimą aiškina VMI.