Bitcoin

Bitkoinas (angl. Bitcoin, BTC) – pirmoji decentralizuota kriptovaliuta ir jos blokų grandinė, kurioje pinigai perduodami be banko, o operacijas tvirtina tūkstančiai nepriklausomų kompiuterių. Bitcoin tinklas pradėjo veikti 2009 m. sausio 3 d., kai buvo iškastas pirmasis (genezės) blokas. Tinklo taisyklės riboja bendrą kiekį iki 21 mln. BTC, o 2026 m. spalio 13 d. apyvartoje jau buvo apie 20,1 mln. BTC.

Svarbu atskirti dvi sąvokas. Bitcoin didžiąja raide dažniausiai reiškia tinklą ir protokolą, bitkoinas arba BTC – pačią monetą. Mažiausias vienetas – satošis (sat): 1 BTC = 100 000 000 sat. Mokėjimo sistemose sumos dažnai rodomos satošiais, nes 10 € 2026 m. spalį buvo apie 13 400 sat.

Kas yra bitkoinas ir kaip jis atsirado

2008 m. spalio 31 d. asmuo ar grupė slapyvardžiu Satoshi Nakamoto paskelbė devynių puslapių dokumentą „Bitcoin: A Peer-to-Peer Electronic Cash System“. Jame aprašyta, kaip internetu siųsti pinigus tiesiai kitam žmogui, kai dvigubo išleidimo problemą sprendžia ne bankas, o viešas, kriptografiškai susietas operacijų žurnalas – blokų grandinė. Pirmoji atvirojo kodo programos versija išleista 2009 m. sausį. Ta programa ilgainiui tapo Bitcoin Core – dažniausiai naudojama mazgo programine įranga, kurios kodas viešas GitHub saugykloje bitcoin/bitcoin.

2010 m. gegužės 22 d. įvyko pirmasis plačiai žinomas pirkimas – du picos už 10 000 BTC. Nuo tada bitkoinas iš eksperimento tapo turtu, kuriuo prekiaujama biržose, laikomu fonduose ir naudojamu tarptautiniams pervedimams. 2024 m. sausio 10 d. JAV vertybinių popierių ir biržų komisija (SEC) leido prekiauti biržoje prekiaujamais fondais (ETF), kurie tiesiogiai laiko bitkoinus.

Kaip veikia Bitcoin: darbo įrodymas ir 10 minučių blokai

Bitcoin naudoja darbo įrodymo (angl. Proof of Work, PoW) konsensusą. Kasėjai (angl. miners) specializuota įranga ieško skaičiaus, su kuriuo bloko antraštės maiša (SHA-256) būtų mažesnė už tinklo nustatytą tikslą. Kas pirmas randa, tas prideda bloką ir gauna atlygį: naujai sukurtus BTC ir visų bloko operacijų mokesčius.

• Bloko laikas. Vidutiniškai 10 minučių. Kas 2 016 blokų (apie dvi savaites) sudėtingumas perskaičiuojamas taip, kad vidurkis grįžtų prie 10 minučių. Paskutiniu periodu iki 2026 m. spalio 13 d. vidutinis bloko laikas buvo apie 9,5 min., todėl kitas perskaičiavimas turėjo padidinti sudėtingumą apie 5 %.
• Tinklo galia. 2026 m. spalio 13 d. mempool.space trijų dienų vidurkis – apie 1 009 EH/s (eksahešų per sekundę). Kuo didesnė galia, tuo brangiau būtų perrašyti istoriją.
• Patvirtinimai. Operacija laikoma patvirtinta, kai patenka į bloką, o kiekvienas vėlesnis blokas prideda dar vieną patvirtinimą. Didesnėms sumoms įprasta laukti 3–6 patvirtinimų, t. y. 30–60 minučių.
• UTXO modelis. Bitcoin neturi „sąskaitų likučių“. Piniginė laiko neišleistų išėjimų (UTXO) rinkinį, o mokėdama juos sujungia ir grąžą siunčia į naują savo adresą. Todėl mokestis priklauso nuo operacijos dydžio baitais, o ne nuo sumos.

Bitkoino halvingas: kaip mažėja naujų monetų kiekis

Kas 210 000 blokų (apie ketverius metus) atlygis už bloką sumažėja perpus. Tai vadinama halvingu (angl. halving). Būtent ši taisyklė lemia 21 mln. BTC ribą.

2026 m. spalio 13 d. grandinės aukštis buvo 971 196, todėl iki kito halvingo liko apie 78 800 blokų. Tiksli data priklauso nuo to, kaip greitai bus kasami blokai, todėl ji nurodoma tik apytiksliai.

Kiek kainuoja bitkoino pervedimas

Bitcoin mokestis skaičiuojamas satošiais už virtualų baitą (sat/vB). Paprasta operacija iš vieno įėjimo su dviem išėjimais (gavėjas ir grąža) SegWit adresais užima apie 141 vB. Kuo daugiau smulkių ankstesnių įplaukų sujungiama, tuo operacija didesnė ir brangesnė.

Duomenys – mempool.space API, 2026 m. spalio 13 d. Per paskutinius 12 mėnesių blokų mokesčių mediana dažniausiai buvo 1–2 sat/vB, tačiau istorija rodo, kad per paklausos šuolius (halvingai, naujų žetonų bangos 2023 m. gruodį) mokestis per kelias valandas gali išaugti šimtus kartų. Verslui tai reiškia paprastą taisyklę: smulkūs mokėjimai grandinėje šiandien pigūs, bet kainodara neturi priklausyti nuo to, kad jie tokie ir liks.

Lightning Network: greiti ir smulkūs mokėjimai

Lightning Network – antrojo sluoksnio mokėjimų tinklas virš Bitcoin. Dvi šalys grandinėje atidaro mokėjimo kanalą, o vėliau tūkstančius pervedimų atlieka ne grandinėje, per kelias sekundes. Grandinėje užfiksuojamas tik kanalo atidarymas ir uždarymas. Lightning tinka sumoms nuo kelių centų iki kelių šimtų eurų. Didesnėms sumoms dažnai trūksta kanalų likvidumo.

Klientui Lightning mokėjimas atrodo kaip QR kodas su sąskaita (angl. invoice), kuri galioja ribotą laiką. Mokėjimų tiekėjai, pavyzdžiui CoinGate, Lightning priima kaip atskirą tinklą šalia įprasto Bitcoin.

Svarbiausi protokolo atnaujinimai

• 2017 m. rugpjūčio 1 d. – po ginčo dėl bloko dydžio atsiskyrė Bitcoin Cash. Tai atskira moneta, ne Bitcoin.
• 2017 m. rugpjūčio 24 d. – suaktyvintas SegWit (blokas 481 824). Jis sumažino operacijų dydį ir leido atsirasti Lightning.
• 2021 m. lapkričio 14 d. – suaktyvintas Taproot (blokas 709 632). Jis leido efektyvesnius ir privatesnius daugiaparašius mokėjimus.
• 2025 m. spalio 10 d. – Bitcoin Core 30 pakeitė numatytąją OP_RETURN duomenų ribą. Dėl to bendruomenėje kilo ginčas, nes dalis mazgų operatorių nenorėjo grandinėje laikyti daugiau ne mokėjimų duomenų. Konsensuso taisyklių šis pakeitimas nekeitė.
• 2026 m. – naujausia pagrindinė versija Bitcoin Core 31 (31.0 išleista 2026-04-19, 31.1 – 2026-07-08).

Rizikos ir incidentai, kuriuos verta žinoti

Bitcoin protokolas per 17 metų nebuvo „nulaužtas“ ta prasme, kad kas nors suklastotų parašą ar pavogtų monetas iš svetimo adreso. Bet klaidų ir incidentų buvo, ir jie rodo, kur iš tiesų slypi rizika.

• 2010 m. rugpjūčio 15 d. – sveikojo skaičiaus perpildymo klaida (CVE-2010-5139) leido sukurti daugiau nei 184 mlrd. BTC. Per kelias valandas išleista pataisa, grandinė perrašyta nuo klaidingo bloko.
• 2013 m. kovo 11–12 d. – dėl skirtingų programos versijų duomenų bazės ribų grandinė kelioms valandoms išsiskyrė į dvi šakas. Problema išspręsta grįžus prie senesnės versijos (BIP 50).
• 2014 m. vasaris – bankrutavo tuo metu didžiausia birža Mt. Gox, kuri prarado apie 850 000 BTC klientų lėšų. Tai buvo biržos, ne Bitcoin protokolo žlugimas.
• 2018 m. rugsėjis – Bitcoin Core rasta klaida CVE-2018-17144, kuri teoriškai leido dvigubą išleidimą. Ji ištaisyta anksčiau, nei kas nors ja pasinaudojo.

Šiandien didžiausios rizikos verslui – ne protokolas, o žmonės ir procesai: prarasta seed frazė, netikras adresas sukčiavimo laiške, tarpininko bankrotas ir kurso svyravimai tarp užsakymo ir apmokėjimo. Šis tekstas – ne investavimo patarimas: čia aiškiname technologiją ir mokėjimų priėmimą, ne tai, ar verta pirkti BTC.

Kaip verslas Lietuvoje gali priimti bitkoinus

Yra du pagrindiniai būdai, ir jie labai skiriasi atsakomybe.

1. Per licencijuotą mokėjimų tiekėją. Klientas moka BTC arba per Lightning, o tiekėjas išmoka jums eurus į banko sąskaitą. Jums nereikia laikyti kriptovaliutos, kurso rizika tenka tiekėjui. CoinGate skelbia 1 % standartinį mokestį už mokėjimą ir turi įskiepius WooCommerce, PrestaShop ir kitoms platformoms.
2. Tiesiai į savo piniginę. Sąskaitoje rodomas jūsų adresas arba Lightning sąskaita, o jūs patys stebite įplaukas ir sprendžiate, kada keisti į eurus. Didesnėms sumoms raktus verta laikyti aparatinėje piniginėje, pavyzdžiui Ledger. Kiekvienam užsakymui reikia atskiro adreso, kad įplaukas būtų galima automatiškai susieti su užsakymais.

Vienas dažnas nesusipratimas: MetaMask skirta Ethereum ir su juo suderinamiems tinklams, o ne Bitcoin. Bitkoinams reikia piniginės, kuri palaiko Bitcoin tinklą, pavyzdžiui Trust Wallet ar Ledger. Daugiau apie piniginių tipus – kripto piniginės įraše.

Pavyzdys: 500 € užsakymas bitkoinais

Jei kriptovaliutą priimate retai ir nenorite rūpintis saugojimu, tiekėjas paprastai pigesnis už laiką, kurį sugaištumėte patys. Jei mokėjimų daug ir turite IT komandą, tiesioginis priėmimas gali kainuoti mažiau, bet reikalauja stebėjimo, saugumo ir apskaitos procesų. Kaip tokią integraciją suprojektuoti, aprašėme kripto integracijų puslapyje.

Tinklo mokesčius gauna kasėjai, ne piniginė ir ne Bitcoin kūrėjai. Kiti kaštai:

• Keitimas į eurus. Biržos ar keityklos komisiniai ir kurso skirtumas.
• Biržų išmokėjimo mokestis. Biržos už BTC išsiėmimą dažnai ima fiksuotą mokestį, didesnį už tinklo mokestį.
• Smulkių įplaukų sujungimas. Daug mažų mokėjimų vėliau išleisti brangiau, nes operacija su daug įėjimų didesnė.
• Lightning kanalai. Savo Lightning mazgui reikia kanalų atidarymo grandinėje ir likvidumo.
• Kurso svyravimai. Kainas verta nurodyti eurais ir perskaičiuoti mokėjimo metu.

Ar bitkoinas Lietuvoje legalus? Taip. Lietuvoje bitkoinas nėra teisėta mokėjimo priemonė – atsiskaityti juo galima tik abiem šalims sutikus, o eurus už prekes priimti privaloma visada. Turėti, pirkti ir priimti bitkoinus kaip apmokėjimą už prekes ar paslaugas nedraudžiama.

MiCA reguliavimas. Kriptoturto rinkas ES reguliuoja Reglamentas (ES) 2023/1114 (MiCA). Bitkoinas jame priskiriamas „kitam kriptoturtui“ – jis nėra stabilioji moneta ir neturi emitento, todėl baltosios knygos jam niekas neteikia. MiCA reguliuoja ne Bitcoin tinklą, o paslaugų teikėjus (CASP): biržas, keityklas, depozitines pinigines ir mokėjimų tarpininkus. Reglamento 83 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad nedepozitinių piniginių aparatinės ir programinės įrangos teikėjams jis netaikomas.

Lietuvos bankas ir licencijos. Lietuvoje pereinamasis laikotarpis virtualiųjų valiutų keityklų ir depozitinių piniginių operatoriams baigėsi 2025 m. gruodžio 31 d., visoje ES – 2026 m. liepos 1 d. 2026 m. birželio 29 d. Lietuvos bankas nurodė, kad MiCA licencijas išdavė šešioms bendrovėms, tarp jų – UAB Decentralized, kuri veikia CoinGate prekės ženklu. Lietuvoje gali veikti ir kitose ES šalyse licencijuoti teikėjai. Prieš rinkdamiesi tarpininką, patikrinkite jį ESMA registre arba Lietuvos banko finansų rinkos dalyvių sąraše.

Kelionės taisyklė. Pervedimams per licencijuotus teikėjus taikomas Reglamentas (ES) 2023/1113: teikėjas renka siuntėjo ir gavėjo duomenis, o pervedant daugiau nei 1 000 € į ar iš savarankiškos saugos piniginės gali tekti įrodyti, kad piniginė priklauso jums.

Mokesčiai ir apskaita. Kaip apmokestinamos pajamos, gautos kriptovaliuta, ir kaip jas apskaityti, aiškina VMI – žr. VMI paaiškinimą dėl virtualiųjų valiutų ir PVM sąvoką acs.lt žinyne. Praktinis patarimas: prie kiekvieno užsakymo išsaugokite operacijos maišą (hash) ir BTC kursą eurais apmokėjimo momentu.